Istorija

murnikoviene2KULTŪRIZMAS LIETUVOJE IR PASAULYJE

Mūsų šalies kultūristų judėjimas, kurio organizuotos veiklos 45-metį minėjome 2010-aisiais, turėjo tvirtą pagrindą, kurio neišjudino nei šios sporto šakos draudimo metai.

SPORTAVO V. JANKAUSKO BUTE

Vienas pirmųjų naująja sporto šaka susidomėjo kaunietis Viktoras Augustinas, kuriam į rankas pateko žurnalas su kultūristų nuotraukomis. 1960 metais įstojęs į Kauno Politechnikos Institutą, V.Augustinas savo įspūdžiais pasidalijo su Elme Uzdonu. Jie abu lankė irklavimo treniruotes ir labai intensyviai domėjosi kultūristų pratimais. Vėliau prie jų prisijungė ir Radijo gamyklos šaltkalvis Vytautas Jankauskas, KPI studentai, LTSR irklavimo (keturvietė su vairininku) čempionas Vytautas Laucaitis, boksininkas Edmundas Ivanauskas, vandensvydininkas Vidas Misevičius.

Treniruotės vykdavo V.Jankausko bute K.Požėlos (dabar – Šv.Gertrūdos) gatvėje. Metodine medžiaga tarnavo populiarus lenkų žurnalas „Sport dla wszystkich“.

Kultūrizmo atsiradimui ir paplitimui Lietuvoje nemažos įtakos turėjo kaimyninėje Lenkijoje 1959 metais vykęs FIHC (Tarptautinė sunkiosios atletikos ir kultūrizmo federacija) pasaulio sunkiosios atletikos čempionatas, kuriame buvo ir kultūristų „Mr.Universe“ varžybos. Lenkijoje kilusio kultūrizmo bumo atgarsiai buvo jaučiami ir Lietuvoje.

1964 metų rudenį Kaune prie 10-osios namų valdybos buvo įsteigtas ir įregistruotas pirmas Lietuvoje kultūristų klubas „Jaunystė“. Pratyboms vadovavo Juozas Jusevičius, jam talkino KPI absolventas Paulius Tarvydas ir V.Jankauskas. Klubas įsikūrė namo, stovėjusio tarp Laisvės alėjos ir dabartinio Savanorių prospekto, susikirtime – slėptuvėje.

Nauja sporto šaka taip išpopuliarėjo, kad į „Jaunystės“ klubą žmonės konsultacijų atvažiuodavo ir iš daugelio Tarybų Sąjungos vietų. Šios sporto šakos sekcijos kūrėsi ir kituose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose, Kėdainiuose, Ukmergėje, Palangoje, Klaipėdoje.

PIRMOSIOS VARŽYBOS

1965 metų gegužės 23 d. Pažaislių giraitėje prie Kauno marių Kauno aukštųjų mokyklų studentų pavasario šventės metu įvyko pirmosios kultūristų varžybos. Absoliučiu nugalėtoju (atlikus privalomus raumenų apimčių matavimus, jėgos pratimus bei pozavimą) buvo pripažintas KPI Statybos fakulteto 3-iojo kurso studentas Rytis Macijauskas.

1966-ųjų pavasarį Vilniuje įvyko Lietuvos pirmasis atletinės gimnastikos (taip tuomet buvo vadinamas kultūrizmas) čempionatas. Beje, šių pirmųjų varžybų repeticija galima laikyti kūno grožio konkursą, surengtą Lietuvoje dar trečiajame dešimtmetyje. Tada 1928 metų liepos 21 dieną Kauno miesto sode buvo renkamas gražiausiai sudėtas imtynininkas. Tiesa, dalyvius vertino ne teisėjai, kaip įprasta varžybose, o susirinkę žiūrovai. Jie užpildė gautas korteles su imtynininkų pavardėmis. Suskaičiavus balsus, gražiausio kūno savininku buvo pripažintas Lietuvos kariuomenės grandinis Vladas Labanauskas iš Šiaulių.

KŪRĖSI FEDERACIJA

Po 1965 metų lapkričio 27-28 d. Kaune surengtų varžybų, prie LTSR sunkiosios atletikos federacijos buvo sudarytas atletinės gimnastikos komitetas. Jo pirmininku išrenkamas J.Jusevičius. 1966 m. po Vilniuje surengto Lietuvos pirmojo oficialaus čempionato įvyko atletinės gimnastikos organizatorių konferencija, kurioje AG komiteto pirmininku išrinktas V.Jankauskas. 1967 m. komitetui vadovavo Vytautas Zumeris.

1969 m. vasario 14 d., dalyvaujant LTSR Kūno kultūros ir sporto komiteto vyr.treneriui Kęstučiui Paviloniui, nutariama įsteigti šios sporto šakos federaciją. LAGF vadovu tapo V.Zumeris. Į federacijos prezidiumą taip pat išrinkti – Antanas Jonuškutis (Klaipėda), Česlovas Tamulevičius (Vilnius), Romanas Kalinauskas (Kėdainiai), Apolinaras Kurtinaitis, J.Jusevičius, Edmundas Žuklys (visi – Kaunas).

1971 – 1973 metais federacijai vadovavo Pranas Majauskas, 1974 – 1977 m. LAGF pirmininku buvo J.Jusevičius, o 1978 – 1991 m. – R.Kalinauskas.

Nuo 1991 m. rudens LKF vadovauja Ramutis Kairaitis.

TARPTAUTINIAI KONTAKTAI

Pirmasis Lietuvos kultūristų tarptautinis startas – 1968 m. vasario 25 d. Varšuvoje (Lenkija) vykęs šeimininkų „Herkules“ ir Kauno „Ąžuolo“ klubų mačas. Jame pranašesni buvo šeimininkai. Tų pačių metų balandžio 21-ąją lenkai jau atvyko atsakomojo vizito. Šios Kaune surengtos varžybos buvo pirmos tarptautinės ir visoje TSRS.

1971 m. gegužę, pirmą kartą į Lenkiją atvykus IFBB prezidentui Benui Weideriui, su juo per Radome vykusias varžybas susitiko ir Lietuvos atstovų delegacija – J.Jusevičius, V.Jankauskas ir R.Kalinauskas. Nuo to laiko šie tarptautiniai ryšiai buvo plėtojami, IFBB pastoviai siųsdavo savo žurnalus, kitą informacinę medžiagą. Su B.Weideriu buvo susitikta dar keletą kartų ir iki oficialaus kultūrizmo pripažinimo TSRS 1987 metais.

Į Lietuvą IFBB prezidentas B.Weideris atvyko 1991 m. pavasarį. Tada įvyko jo susitikimai su atkurto Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentu Artūru Poviliūnu, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Vytautu Landsbergiu. B.Weiderio vizitas į Lietuvą buvo pirma po nepriklausomybės atkūrimo Tarptautinės sporto organizacijos vadovo viešnagė mūsų šalyje. IFBB taip pat buvo pirmoji pakvietusi Lietuvos sportininkus į oficialią tarptautinių varžybų areną. Lietuvos komanda debiutavo 1991 m. rudenį Katovicuose (Lenkija) vykusiame pasaulio vyrų čempionate.

Beje, tarptautinių sąsajų randama ir anksčiau, kai emigravusių iš Lietuvos į JAV atžalos ne tik dalyvaudavo, bet ir pelnydavo nugalėtojų titulus. Žinomiausias iš jų, be abejonės, yra lietuvių kilmės amerikietis Alanas Stephanas (Albertas Steponavičius). Dviejų (1946 ir 1948 m.) „Mr.America“ čempionatų nugalėtojas net buvo pramintas šiuolaikiniu Apolonu.

OFICIALŪS ČEMPIONATAI IR DRAUDIMO METAI

1966 m. gegužės 29 d. Vilniaus Statybininkų kultūros rūmuose vyko Lietuvos pirmasis oficialus atletinės gimnastikos čempionatas. Čempionais tarp suaugusiųjų tada tapo: Rytis Macijauskas (Kaunas, ūgio kategorija 168 cm), Klemensas Alšauskas (Kaunas, 175 cm) ir Anatolijus Pricas (Vilnius, per 175 cm).

1971 m. gruodį Kauno sporto halėje vykęs šeštasis Lietuvos čempionatas tapo ir paskutiniuoju oficialiu atletų formu aštuntajame dešimtmetyje. Kito oficialaus čempionato teko laukti ištisus 15 metų, iki 1986-ųjų.

TSRS Kūno kultūros ir sporto komitetas 1973 m. sausio 24 d. išleido įsakymą, draudusį bet kokias varžybas ir parodomuosius pasirodymus, kuriuose yra pozavimas bei kūno grožio vertinimas. Tačiau Lietuvoje varžybos, nors ir neoficialiai, vykdavo.

PASAULYJE

Šiuolaikinio kultūrizmo užuomazgos atsirado XIX amžiaus pabaigoje Europoje. Vienu iš šios sporto šakos didžiausių puoselėtojų ir pradininkų laikomas vokietis Eugenas Sandowas (1867-1925), kurio tikrasis vardas buvo Friedrichas Mulleris. Tobulai išvystęs savo kūno raumenyną ir jėgą, publikai demonstruodavo įvairius triukus. Gastroliavo JAV, o Didžiojoje Britanijoje įkūrė keletą kultūrizmo klubų, leido žurnalą „Sandow’s Magazine“, parašė knygą, kur susistemino pagrindinius treniruočių su svarmenimis principus. 1911 m. Anglijos karalius George’as V suteikė E.Sandowui Fizinės kultūros profesoriaus vardą.

Europoje (Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje) 1889 – 1901 metais buvo suorganizuota keletas varžybų, kur buvo vertinamas raumenynas. 1903 m. pirmos varžybos įvyko ir JAV.

Vėliau kultūrizmas tapo labai populiariu sportu ne tik Europoje ir Šiaurės Amerikoje, bet nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos – ir Artimuosiuose Rytuose, Azijoje, Pietų Amerikoje, Australijoje bei Afrikoje.


 

1971Pirmas Lietuvos kultūrizmo atstovų ir Beno Weiderio susitikimas įvyko dar 1971 metais Lenkijoje. Tada į gegužės 22-23 d. Radomo mieste vykusias tarptautines varžybas atvykęs Benas Weideris (antras iš kairės) bendravo su Juozu Jusevičiumi (pirmas iš kairės), Romanu Kalinausku ir Vytautu Jankausku.
Vytauto Jankausko nuotr.

 


landsbergisVilnius, 1991 m. kovo 30 d. Istorinė IFBB prezidento viešnagė Lietuvoje. Iš kairės – susitikimo Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje dalyviai: ilgametis Lietuvos kultūristų organizacijos vadovas Romanas Kalinauskas, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, IFBB prezidentas Benas Weideris, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas Kazimieras Motieka ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas.


 weiderisLKF prezidentą Ramutį Kairaitį (kairėje) 1999-aisiais IFBB prezidentas Benas Weideris apdovanojo Tarptautinės federacijos Aukso medaliu.


 

murnikoviene2Dukart pasaulio čempionė, pelniusi dvi trečiąsias vietas ir profesionalių „Ms.Olympia“ čempionate, Europos čempionė Natalija Murnikovienė 2000 metais buvo pripažinta geriausia visų laikų Lietuvos kultūrizmo atstove.

RĖMĖJAI

Socialiniai tinklai